TOP PRODUKTAI

ŠIANDIEN AKTUALU

Kada žemės ūkio produktų pardavėjams mokesčių mokėti nereikia

Dažnai iš maisto produktus auginančių gyventojų tenka išgirsti apie baimę parduoti perteklinę produkciją ar gaminius, pagamintus iš pačių užaugintų žaliavų. Ši baimė, dvejonės ir abejonės daugeliu atveju pagrįstos nežinojimu kada, kaip, kiek ir kokius mokesčius nuo gautų pajamų reikia mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai. 

Maistoturgus.lt kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją ir sulaukė gerų, smulkiesiems augintojams palankių žinių. Valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą (toliau – GPMĮ) ūkininkų ir kitų žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų pajamos iš žemės ūkio veiklos priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms, jeigu šias pajamas gaunantis gyventojas mokestiniu laikotarpiu neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtoju. Registruotis PVM mokėtoju privaloma, jeigu per paskutinius 12 mėnesių už parduotas prekes iš juridinių ar fizinių asmenų gauta bendra suma viršija 45 tūkst. eurų.  

Iki 45 tūkst. eurų – be mokesčių
 

Tai reiškia, kad jei per metus savo užaugintų produktų ar iš jų pagamintos produkcijos žmogus pardavė už mažiau nei 45 tūkst. eurų, mokesčių mokėti jam nereikia. Gautos pajamos tokiu atveju būtų priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Asmeniui taip pat nebūtų prievolės įregistruoti savo veiklos, t. y. nereikėtų įsiregistruoti PVM mokėtoju, išsiimti verslo liudijimo, įregistruoti ūkininko ūkio ar individualios veiklos pagal pažymą.  

Maistoturgus.lt komanda paskaičiavo, kad tam, jog žmogus gautų apie 45 tūkst. eurų pajamų, nuo kurių nereikia mokėti mokesčių, per metus jis gali parduoti maždaug apie 120 tonų bulvių, 70 tonų agurkų, 30 tonų pomidorų, 110 tūkst. litrų pieno ar 450 tūkst. kiaušinių. Kiekiai įspūdingi, tad kone kiekvienas smulkus produkcijos augintojas ar gamintojas gali dalį jos legaliai parduoti ir nesibaiminti dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos skambučio ar vizito.  

Pajamos per 3 tūkst. eurų – deklaruojamos
                     

Visgi, tai nereiškia, kad bet kas gali prekiauti maisto produktais ir kasmet gauti iki 45 tūkst. eurų neapmokestinamų pajamų. Pardavėjas mokesčių administratoriaus ar kitų kontroliuojančių institucijų pareigūno gali būti paprašytas įrodyti, kad tai jo paties užauginti ar pagaminti žemės ūkio produktai. Įrodymui reikėtų pateikti dokumentą, įrodantį disponavimą žeme ir asmens dokumentą.  

Taip pat būtina atkreipi dėmesį, kad gyventojai, mokestiniu laikotarpiu gavę pajamų iš individualios žemės ūkio veiklos, kalendoriniams metams pasibaigus iki kitų metų gegužės 1 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai privalo pateikti Metinę pajamų deklaraciją. Deklaracijos pateikti nereikia tik tuo atveju, jei per mokestinį laikotarpį pajamos iš žemės ūkio veiklos buvo ne didesnės kaip 3 tūkst. eurų ir gyventojas neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas PVM mokėtoju.  

Jei per metus pajamos iš žemės ūkio produkcijos viršytų nustatytą 45 tūkst. eurų sumą, veiklos vykdytojui tektų įregistruoti savo veiklą ir sumokėti 5 proc. pajamų mokesčio, kuriuo apmokestinamos PVM mokėtojo pajamos, gautos iš žemės ūkio veiklos. Įsiregistravus PVM mokėtoju, būtina deklaruoti ir visas pajamas. 

Šaldytos daržovės prieš šviežias: kada kurias rinktis?

Ruduo – laikas, kada galime savo organizmus praturtinti vietoje užaugintomis daržovėmis. Nuo seno gajus mitas, kad neapdorotos, šviežios daržovės – maistingiausios. Tačiau moksliniai tyrimai byloja ką kitą. Šviežių ir šaldytų daržovių maistinė vertė labai priklauso nuo daržovių rūšies ir laiko, per kurį jos suvartojamos.   

Šviežios daržovės nėra apsaugotos nuo maistinių medžiagų praradimo. Vos tik nuskynus, išrovus ar nupjovus daržovę, ji išskiria šilumą ir netenka vandens. Negana to, šviežios daržovės, kaip, beje, ir vaisiai, gamina fermentus (tripsiną ir chimotripsiną), kurie nuskynus daržovę pakeičia jos spalvą, skonį ir taip pat „pradangina“ dalį maistinių medžiagų. Kuo ilgiau daržovė nesuvartojama, tuo labiau krenta jos maistinė vertė. Pagalvokite, kiek laiko reikia, kad daržovės atsidurtų parduotuvės lentynoje: iš pradžių jos surenkamos, po to perrenkamos, sandėliuojamos, transportuojamos, be to, ir nupirktos dažnai suvartojamos ne iš karto. Skaičiuojama, kad per laikotarpį, kol daržovės pasiekia mūsų skrandžius, jos gali prarasti net iki pusės turėtų maistinių medžiagų.  

Procesą sustabdyti galima tik nuskintą daržovę iš karto suvartojus arba ją taisyklingai užšaldžius. JAV veikiantis Šaldyto maisto fondas atliko tyrimą, kurio metu tyrė šaldytas ir šviežias daržoves. Šaldymui pasirinktos daržovės buvo ištirtos praėjus 24 val. po nuėmimo ir po 10 bei 90 dienų laikymo šaldiklyje. Šviežios daržovės taip pat buvo tirtos praėjus 24 val. po nuėmimo ir praėjus 3 bei 10 dienų nuo jų laikymo šaldytuve pradžios. Tyrimas parodė, kad iš šaldiklio išimtos šaldytos daržovės turėjo ne mažiau maistinių medžiagų (o kai kuriais atvejais net daugiau!), nei jų šviežios kolegės. Vitamino C kiekis šaldytuose kukurūzuose ir šparaginėse pupelėse buvo gerokai didesnis nei 10 dienų palaikytose šaldytuve. Didesnis arba toks pat kiekis šaldytose daržovėse aptiktas ir vitamino B2 bei E. Šaldyti produktai puikiai išsaugojo ir tokius mineralus kaip geležis, magnis, cinkas, varis bei kalcis, taip pat naudingas skaidulas.  

Moksliniai tyrimai rodo, kad šaldyti naudingiausia tas daržoves, kuriose gausu vitamino A ir E, karotinoidų – tai morkos, pupos, pupelės, moliūgai, porai, špinatai, burokai, pastarnokai, pomidorai. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad šaldytų žirnelių, špinatų ar šparaginių pupelių verčiau neatšildyti, o maisto ruošimui naudoti šaldytas – atšildomos šios daržovės gali prarasti dalį vitamino C.  

Visgi daržoves, kuriose gausu vitamino B2 ir C, geriausia vartoti šviežias, nes šie vitaminai tirpsta vandenyje ir apdorojant daržoves gali būti prarasti. Šviežius geriau valgyti ir įvairius kopūstus (lapinius, Briuselio, žiedinius), nes švieži jie turi daugiau antioksidantų, kurie, remiantis kai kurių tyrimų duomenimis, gali padėti užkirsti kelią tam tikroms vėžio formoms.  

„Maisto turgus“ pataria:
stenkitės įsigyti ar nuimti tiek daržovių, kiek jų galite suvartoti per parą. Jei derlių nuimti būtina ar daržovių įsigijote daugiau nei reikia, jas užšaldykite. Rudenį ar žiemą toks lobis šaldiklyje bus didelis turtas!

NAUJAUSI SKELBIMAI