TOP PRODUKTAI

ŠIANDIEN AKTUALU

Kūčių vakarienė: ką ant stalo deda skirtingų Lietuvos regionų šeimininkės

Nors Lietuva nedidelė ne tik savo plotu, bet ir gyventojų skaičiumi, atskiri šalies regionai turi labai skirtingų tradicijų. Ne išimtis ir Kūčių vakarienė. Tai, kad šventinį vakarą ant stalo privalu padėti 12 patiekalų, bendra visiems. Kūčių vakarienės stalas taip pat neįsivaizduojamas be silkės ir žuvies patiekalų, kisieliaus, taip pat svarbiausio patiekalo – kūčiukų su aguonų pienu. Tačiau per šimtmečius atskiruose šalies regionuose susiformavo skirtingos tradicijos ir iš kartos į kartą perduodami receptai. 

Aukštaičiai  

Kūčių stalą aukštaičiai gardina virtais kviečiais, taip pat patiekiama daigintų rugių miltų košė, vadinamoji saldė, ir avižų šustinis. Čia populiaru per šventinę vakarienę vaišintis virtinukais su įvairiais įdarais (grybų, daržovių, kruopų ir net aguonų). Tokie virtiniai verdami vandenyje arba aliejuje. Padažui taip pat naudojamas aliejus, kai kur virtiniai skaninami aguonų pienu ar saldžiu medaus vandeniu. Į stalą patiekiama miltinių blynų, įvairių grūdų kepsnelių, kurie taip pat gardinami padažais. Tačiau bene išskirtiniausias aukštaičių Kūčių vakarienės patiekalas – žuvies sūris, gaminamas iš žuvies, kiaušinių, grietinėlės, batono ir kaparėlių.  

Žemaičiai
 

Nuo seno ant žemaičių stalo yra dedama kanapių, iš jų daroma kanapių druska (kanapės pakepinamos ir sugrūdamos su žiupsneliu druskos), kuria gardinamos su lupena virtos bulvės. Šis regionas taip pat garsėja ir kiek kitaip paruošta silke – žemaičiai silkę kepa. Jei yra galimybė, silkė kepama ant žarijų. Galimas ir kitas keptos silkės variantas – silkių blyneliai, kai silkės filė gabalėliai apvoliojami tešloje ir iškepami aliejuje. Žemaičiai garsėja ir unikalia sriuba – cibulyne, į kurią dedama ne tik daug svogūnų, bet ir kepta sutrinta silkės galva. Šio krašto žmonės mums rodo, kad ir šventinį kisielių galima išvirti ne tik iš spanguolių – Žemaitijoje populiaru virti burokėlių kisielių. Šio krašto žmonės mėgsta ir įvairius troškinius su pupomis ar žirniais.  

Dzūkai
 

Dzūkija nuo seno garsėja grybingais miškais ir smėlynais, kurie puikiai tinka grikiams auginti, tad nieko nuostabaus, kad ant jų Kūčių stalo karaliauja įvairūs grybų ir grikių patiekalai. Dzūkai grybus deda į silkę, patiekia su troškintais kopūstais, ruošia grybų užkandas, net daro grybų sūrį. Ant Kūčių stalo dažnai patiekiama sriuba, pavyzdžiui, rauginti kopūstai su džiovintais baravykais arba tiesiog džiovintų baravykų sriuba. Tradicinis dzūkų Kūčių patiekalas yra grikinė babka. Anksčiau ant stalo dažnai keliaudavo ir kepta ropė, kurios viduje pridėta įvairių daržovių. Nors pastarasis patiekalas jau primirštas, tradicijas atgaivinti ir artimuosius nustebinti niekada nevėlu.  

Suvalkiečiai
 

Kūčių stalo karalius Suvalkijoje – žuvis (dažniausiai lynas) su obuoliais, taip pat ruginių miltų meduoliai. Šeimos nariai ir svečiai vaišinami patiekalais, kuriuose yra pupų (pavyzdžiui, virtų pupelių mišrainė), žirnių, mėgstami obuoliai. Pastarieji dažnai kepami su cukrumi ir cinamonu bei valgomi kaip vakarienės desertas. Spanguolių kisielių suvalkiečiai dažnai keičia avižų kisieliumi, valgo daug juodos ruginės duonos. 

Tai perskaitę, norėsite valgyti tik laisvėje augintą vištą

„Kartą paragavę namuose augintos vištos mėsos, į vištieną parduotuvėje nebenorėsite net pažvelgti“, – vienbalsiai tikina vištas namuose auginantys gyventojai. Jiems antrina ir namuose užauginto maisto šalininkai, kurie stengiasi įsigyti ir vartoti kuo daugiau nedideliuose ūkiuose užaugintų maisto produktų. Šių žmonių pasiteiravome, kodėl jie renkasi ne pramoniniu būdu, o namuose augintą vištieną, ir kokius pagrindinius skirtumus įžvelgia. 

Skonis  

Tai žodis, kurį dažnai išgirsdavome pirmiausiai. Namuose ar nedideliame ūkyje augintos vištienos skonis gerokai skiriasi nuo parduotuvėje pirktos ir pramoniniu būdu augintos vištienos skonio.  

„Jaunos, skanios, sultingos vištienos dažniausiai parsivežame iš mamos, kuri kasmet maistui užaugina kelias dešimtis mėsinių viščiukų. Pastebėjau, kad kai gaminu šią vištieną, visus namus užtvindo malonus, apetitą žadinantis aromatas. Pasakiško skonio būna ne tik kepta višta, bet ir namuose augintos vištos sultinys. Jis gražus, skaidrus, geltonas, švelnaus skonio“, – sako Klaipėdoje gyvenanti kulinarė Rimantė.  

Kad skiriasi namuose ir pramoniniu būdu augintos vištienos skonis, – įrodyta moksliškai. Dar 2013 m. Italijos mokslininkai atliko tyrimą, kuriame dalyvavo būrys profesionalių degustuotojų. Jie nustatė, kad namų sąlygomis auginta vištiena yra aromatingesnė, ryškesnio, tačiau švelnesnio skonio.  

Paraleliai buvo atliekamas ir vartotojų testas. Iš pradžių tyrimo dalyvių buvo paprašyta nurodyti, kurią vištienos krūtinėlę jie mieliau rinktųsi – laisvėje ar pramoniniu būdu augintos vištos. Visi pasirinko laisvėje augintos vištos krūtinėlę. Tuomet buvo atliktas aklas testas: vartotojai buvo paprašyti paragauti abiejų tipų krūtinėlės užrištomis akimis. Didesnė tyrimo dalyvių dalis skanesne įvardijo laisvėje augintų vištų mėsą.  

Tekstūra
 

Tie, kurie bent kartą dorojo namų sąlygomis augintą vištą, tikrai pastebėjo, kad skiriasi tokios mėsos tekstūra. Mėsa tvirtesnė, stangresnė. Tokia ji išlieka ir termiškai apdorota – kepta, troškinta ar virta. Be to, apdorojus laisvėje auginto paukščio mėsą, išryškėja mėsos sluoksniai, mėsa nesunkiai plyšta.  

Spėjama, kad mėsos tekstūrai įtakos turi ne tik paukščio mityba, bet ir fizinis aktyvumas. Augdamas laisvėje ar dideliame aptvare paukštis gali judėti ir taip tvirtinti, stangrinti raumenis.  

Hormonai ir antibiotikai
 

„Ieškoti, kur įsigyti natūraliomis sąlygomis augintos vištienos, pradėjome ūgtelėjus sūnui. Norisi vaikui duoti tik tai, kas geriausia, kas sveika ir skanu. Sūnus turbūt niekad nėra net ragavęs parduotuvėje pirkto paukščio mėsos. Retai kada vištieną dabar ten perkame ir sau“, – sako trijų metukų sūnų Majų auginanti vilnietė Kotryna.  

Namuose auginamų paukščių tyrimų niekas nedaro, tačiau vargu ar rasite ūkininką, kuris sau ar savo artimiesiems auginamus paukščius šertų antibiotikais ar hormonais – tokius preparatus sudėtinga gauti ir tam nėra poreikio. Vištos paprastai gyvena gana erdviai, dažnai laisvos, nedideliais būriais. Paukščiai maitinami natūraliu maistu (dažnai pačių augintais grūdais, daržovėmis), vitaminų ir mineralų taip pat randa gamtoje.  

Nors parduotuvėms paukštieną tiekiantys stambūs vištų augintojai taip pat mažina antibiotikų ar hormonų naudojimą, tačiau apsieiti be jų kol kas sunkiai įmanoma. Hormonų „prifarširuoti“ paukščiai auga greičiau, o reguliariai duodami antibiotikai padeda apsaugoti nedidelėje uždaroje erdvėje augančius viščiukus nuo mirtimi gresiančių ligų. Kuo su tokia mėsa gaunami hormonai ar antibiotikai blogai žmogaus organizmui, galima diskutuoti daug. Tačiau bene labiausiai pavojaus varpais mokslininkai skambina dėl to, kad vis dažniau įvairūs žmogaus organizme apsigyvenę virusai ir bakterijos yra atsparūs antibiotikams.  

Maistinės savybės
 

Kol kas nėra galutinio ir neginčijamo atsakymo, ar namų sąlygomis auginta vištiena turi daugiau maistinių savybių, nei auginta pramoniniu būdu. Kai kurie tyrimai rodo, kad naminių paukščių mėsoje yra daugiau širdžiai naudingų omega-3 riebalų rūgščių. Kiti tyrimai byloja, kad reikšmingų skirtumų tarp naminio ir parduotuvėje pirkto viščiuko mėsos maistinių savybių nėra. Tyrimai tebevysta, tad reikšmingų išvadų galima tikėtis netolimoje ateityje.  

Nors moksliškai kol kas neįrodyta, vištų augintoja tiki, kad jų pačių auginti paukščiai ne tik skanesni, bet ir naudingesni mūsų organizmui. „Manau, kad mano auginamos vištos vertingesnės. Juk sakoma, kad esi tai, ką valgai. Savo vištas lesinu tik natūraliu maistu, jomis rūpinuosi, prižiūriu, myliu. Visa tai atsiliepia mėsos skoniui ir savybėms. Suvalgius naminės vištos net sotumo jausmas išlieka ilgiau, nei skrandį prikimšus parduotuvėje pirkta vištiena“, – įsitikinusi Vilniaus r. vištas auginanti Laima.  

Paruošimo laikas
 

Jeigu parduotuvėje pirkta vištos krūtinėle išverda per 10 minučių, išvirti namuose auginto paukščio mėsą gali prireikti net kelis kartus daugiau laiko ir kantrybės. Nors laikas, per kurį išverda paukščio mėsa, daugiausiai priklauso nuo paukščio amžiaus (kuo senesnio paukščio mėsa, tuo ilgiau ji verda), tačiau net ir jaunam laisvėje augintam viščiukui apdoroti laiko prireiks šiek tiek daugiau, nei pramoniniu būdu augintam jo giminaičiui. Taip yra dėl to, kad laisvėje auginto paukščio raumuo yra grynas, tvirtas, natūralus.  

„Vardan geresnio skonio ir sveikesnės mitybos sutinku vakarienės palaukti keliasdešimt minučių ilgiau, – šypsosi Kotryna ir prisimena, kad prireikė šiek tiek laiko ir eksperimentų virtuvėje, kol išmoko gardžiai paruošti naminę vištą. – Prisimenu, pirmą kartą iš draugės močiutės nusipirkusi naminę vištą kepiau. Šiek tiek per trumpai, tad teko pusiau perpjautą vištą dar pakepti. Tuomet vištiena pasirodė kietoka, tačiau supratau, kad tikra vištiena neturi būti per kelias minutes koše tampantis darinys, vištiena natūraliai yra tvirtas ir labai skanus raumuo.“  

Kaina
 

Šioje kategorijoje, be abejo, laimi pramoniniu būdu auginta vištiena. Parduotuvėse kilogramas vištos kainuoja apie 2 eurus, o jei taikomos akcijos – dar mažiau. Natūraliai augusios vištos kilogramas paprastai kainuoja nuo 5 eurų. Kainos skirtumas nemažas, tačiau už kokybę tenka mokėti. Juk ir užauginti vištą, kuri mylima, prižiūrima ir šeriama natūraliu maistu, auga laisvėje, kainuoja brangiau nei tą, kuri tėra viena iš dešimčių tūkstančių ankštame uždarame narve.  

NAUJAUSI SKELBIMAI