Uogienė
– „žiauriai“ geras dalykas! Ją šaukštais kabino net
Karlsonas. Tačiau ar žinote, kaip uogienę padaryti aromatingesne? Kokias uogas
būtina nuplauti, o prie kurių geriau nekišti nagų? Kaip išlaikyti gražią uogienės
spalvą arba kodėl negalima virti tik ką nuskintų serbentų?
Pateikiame
keleto populiariausių uogienių idėjų ir gudrybių, kuriomis pasinaudoję išvirsite
tokią uogienę, kuri susižavėjimo šūksniais bus sutikta net ir išrankiausių
šeimos narių.
Braškių, aviečių arba
gervuogių uogienė
Uogienei
geriau rinktis prinokusias, tačiau rūgštesnes braškes. Prieš verdant uogienę,
jas būtina gerai nuplauti. Nuplautas ir nuvarvėjusias uogas reikia paskleisti
plonu sluoksniu ir apšlakstyti spiritu. Spiritas uogas sutvirtins ir padės
išlaikyti pavidalą net jas verdant. Jei spirito neturite, nieko tokio – uogienė
pavyks ir be jo.
Jei
braškes būtina nuplauti, tai aviečių ir gervuogių geriau neplauti. Šios uogos
trapios, todėl plaunamos suirs.
Paruoštos
uogos verdamos. Kaip virti uogienę, skaitykite čia: https://bit.ly/2IS5Iyk
1
kg uogų imamas 1 kg cukraus ir 1 stiklinė vandens (jei verdama pirmuoju būdu).
Vyšnių arba trešnių uogienė
Šviežios,
prinokusios uogos perrenkamos ir nuplaunamos. Kai apdžiūva, išimami kauliukai.
Tai padaryti paprasta įsigijus specialų įrankį arba naudojant arbatinio šaukštelio
kotelį.
Tiesa,
uogienę galima virti ir su kauliukais – tokia uogienė būna aromatingesnė, tačiau
valgyti patogiau uogienę be kauliukų. Jei vyšnias ar trešnes nukaulėjote,
verdant į puodą reikėtų įmesti po 10–20 kauliukų kiekvienam kilogramui uogų.
Uogienė bus aromatingesnė.
Saldžių
trešnių kilogramui imami 800 g cukraus, rūgščių trešnių arba vyšnių kilogramui –
1 kg cukraus ir stiklinė vandens, jei verdama pirmuoju būdu.
Apie
uogienės virimo būdus skaitykite čia: https://bit.ly/2IS5Iyk
Neprinokusių agrastų uogienė
Skinami
užaugę, tačiau dar neprinokę agrastai, nukarpomi jų „ūsai“ ir koteliai, uogos
subadomos.
Verdant
šią uogienę didžiausias iššūkis – išlaikyti žalią spalvą. Tam galima pasitelkti
keletą gudrybių. Viena jų – panaudoti vyšnių ir serbentų lapus. Žali vyšnių ir
serbentų lapai pavirinami vandenyje, kol šis pažaliuoja. Paskui vanduo
perkošiamas, dar kartą užvirinamas. Tuomet į jį supilami agrastai ir
pakaitinami, kol suminkštėja žievelė. Žievelei suminkštėjus agrastai išgriebiami
ir iš karto panardinami į šaltą vandenį, kad atvėstų.
Žalią
uogų spalvą galima išlaikyti ir paruoštas uogas subėrus į verdantį citrinos
rūgštimi parūgštintą vandenį. Uogos kaitinamos, kol suminkštėja odelė.
Nukeltos
nuo ugnies, uogos 12 val. palaikomos šaltoje patalpoje, paskui išgriebiamos iš
vandens ir verdama uogienė. 1 kg uogų naudojama 1,25–1,5 kg cukraus ir 2–3
stiklinės vandens. Agrastai nėra aromatingi, todėl į uogienę patariama įdėti
citrinos žievelių arba vanilės.
Serbentų uogienė
Visų
rūšių serbentai turi pektininių medžiagų, todėl, verdant šviežiai surinktas
uogas, sirupas virsta drebučiais. Jei norite uogienės, o ne drebučių,
prinokusias surinktas uogas, paskleistas plonu sluoksniu, reikėtų palaikyti
vėsioje patalpoje bent 3 dienas. Prieš verdant, uogos nuplaunamos ir nubraukiamos
nuo kotelių (geriausia tai daryti šakute).
Verdant
raudonųjų ar baltųjų serbentų uogienę 1 kg uogų reikės 800 g cukraus. Paruoštos
uogos suberiamos į indą sluoksniais su cukrumi ir pastatomos parai vėsioje
vietoje. Uogos verdamos, kol pasidaro permatomos ir sirupas sutirštėja. Verdant
uogienė dažnai sukratoma, kad vienodai virtų ir būtų lengviau nugraibyti putas.
Virti
paruoštus juoduosius serbentus reikėtų aplieti karštu (70–80°C) vandeniu ir
jame palaikyti 2–3 minutes. Suminkštės uogų odelė. Per minkštą odelę cukraus
sirupas lengviau pateks į vidų ir išvirusios uogos bus gražesnės. 1 kg uogų
reikia 1 kg cukraus ir stiklinės vandens. Iš cukraus ir vandens išverdamas
sirupas ir tik į jį suberiamos paruoštos uogos.
Kaip
virti uogienę, skaitykite čia: https://bit.ly/2IS5Iyk
Slyvų uogienė
Naudojamos
šviežiai nuskintos, prinokusios slyvos. Išimami kauliukai. 1 kg slyvų reikia
maždaug 1 kg cukraus ir stiklinės vandens.
Cukrus
užberiamas ant paruoštų slyvų. Kitą dieną užpilamas vanduo ir verdama kelis
kartus atšaldant, kol slyvos pasidaro permatomos ir ima blizgėti.
Kaip
virti uogienę, skaitykite čia: https://bit.ly/2IS5Iyk
Spanguolių ir bruknių
uogienė
Prisirpusios
uogos (gali būti net pašalusios) perrenkamos ir, užpiltos šaltu vandeniu,
palaikomos per naktį arba užplikomos verdančiu vandeniu ir palaikomos 3–5 min.,
kad vanduo ištrauktų kartumą.
1
kg uogų reikės 1,5–2 kg cukraus ir 1,5–2 stiklinių vandens. Iš cukraus ir
vandens verdamas sirupas, nugraibomos putos. Karštu sirupu užplikomos paruoštos
uogos, jos užvirinamos. Užvirusi uogienė nukeliama nuo ugnies, atvėsinama ir
vėl užvirinama. Procedūra kartojama 3 kartus. Paskutinį kartą užvirinus, verdama
lėtai, vis nugriebiamos putos. Verdama, kol sirupas sutirštėja, o uogos
pasidaro permatomos.
Erškėtuogių uogienė
Didelės
prinokusios uogos nuplaunamos, pašalinami koteliai ir taurėlapių liekanos.
Uogos perpjaunamos pusiau, iš vidaus pašalinamos sėklelės ir plaukeliai, vidus
išplaunamas šaltu vandeniu.
Uogos
8–10 min. apverdamos (kol suminkštėja), išgriebiamos ir merkiamos į šaltą
vandenį. Kai atšąla, išgriebiamos ir paliekamos apdžiūti.
800
g uogų imamas 1,2 kg cukraus ir 4 stiklinės vandens.
Kaip virti uogienę,
skaitykite čia: https://bit.ly/2IS5Iyk
Parengta
pagal knygą „Šeimininkės vadovas“.
