TOP PRODUKTAI

ŠIANDIEN AKTUALU

Kaip išvirti patraukliai atrodančią, skanią ir sandėliuoti tinkamą uogienę?

Įsibėgėjusi vasara apdovanojo vertingomis sodo ir miško gėrybėmis – įvairiausiomis uogomis. Nors būdų, kaip jas paruošti žiemai, yra įvairių, bene populiariausi ir Lietuvos šeimininkių labiausiai pamėgti yra du – šaldymas ir konservavimas. Jei pirmasis daugeliui rūpesčių nepridaro, gerą uogienę išvirti pasiseka ne kiekvienai šeimininkei.

Gera uogienė yra ta, kuri išlaiko verdamų uogų išvaizdą, spalvą, skonį, kvapą. Uogienės sirupas turi būti skaidrus, tirštokas, negesti net ir sandariai neuždarytas. Tad dalinamės keletu patarimų, kaip užtikrinti, kad uogienė būtų ne tik skani, gražiai atrodytų, bet ir sandėliuke „išgyventų“ žiemą, o gal net ir dvi.  

Kaip paruošti uogas
 

Nors daugeliui atrodo, kad uogienėms galima panaudoti tas gėrybes, kurios dėl išvaizdos ar skoninių savybių netinka saugojimui kitais būdais, iš tiesų net ir uogienei virti skirtos uogos turi būti sveikos, švarios, nepernokusios, vienodo dydžio ir vienodai prinokusios.  

Jei uogos rinktos savo ar artimųjų sode ar darže ir yra švarios, jų geriau neplauti. Jei uogos pirktos turguje ar rinktos pievoje, miške arba jei uogos yra nešvarios, jas būtina nuplauti po dušu ar įdėjus į sietelį kelis kartus panardinti į vandenį.  
 

Jei uogienę virsite iš uogų, kurios turi kauliukų, pavyzdžiui, vyšnios, slyvos, trešnės, jas reikės nukaulėti.  

Cukraus kiekis
 

Verdant uogienę, cukraus reikia imti ne mažiau kaip 80 proc. žaliavos svorio, o jei uogos rūgščios, net 100–120 proc. Pasitaiko, kad dėl netinkamo laikymo ar paruošimo, tokios stiprios koncentracijos cukraus sirupas ima kristalizuotis, uogienė susicukruoja. Kad to išvengtumėte, verdant rūgščias uogas, reikėtų įdėti citrinos rūgšties – kiekvienam kilogramui cukraus po 1 g citrinos rūgšties.  

Virimo būdai
 

Galimi du uogienės virimo būdai. Pirmasis tinkamesnis sausesnėms, mažiau sulčių turinčioms uogos, antrasis geriau tiks toms, kuriose sulčių gausu.  

Pasirinkus pirmąjį būdą, sirupui pagaminti nelabai sultingoms uogoms 1 kg cukraus imama stilinė, o sultingoms – pusė stiklinės vandens. Cukraus imama nuo 80 iki 120 proc. uogų svorio.  

Inde cukrus užvirinamas su vandeniu, nugraibomos putos. Į verdantį sirupą dedamos uogos. Iš pradžių jos verdamos ant stiprios ugnies. Kai uogos pradeda virti, indą su uogomis reikėtų sukratyti ir toliau palikti virti ant silpnos ugnies.  

Verdant, uogos nemaišomos – tik kartkartėmis sukratomos, kad vienoje vietoje susitelktų putos. Putas būtina nugriebti, nes su jomis nusiima likę nešvarumai ir priemaišos. Jei putų nenuimsite, sirupas bus drumstas, o uogienė vėliau gali pradėti rūgti.  

Antrasis būdas, kaip minėta, tinka itin sultingoms uogoms – tokias uogas galima išvirti visiškai be vandens. Virti paruoštas uogas reikia užberti cukrumi ir palikti per naktį, kad išsiskirtų sulčių. Kitą dieną uogos verdamos ant silpnos ugnies, kartkartėmis sukratant. Verdant šiuo būdu taip pat itin svarbu gerai nugriebti susidariusias putas.  

Ženklai, rodantys, kad uogienė išvirė
 

Verdant uogienę, svarbu tiksliai nustatyti virimo pabaigą. Susidoroti su šia dilema padės uogų spalva, sirupo tirštumas ir kiti požymiai.  

Išvirusios uogienės uogos ne plaukia sirupo paviršiuje, o yra panėrusios ir vienodai pasiskirsčiusios, jos yra pusiau permatomos, išgriebtos iš sirupo blizga, raukšlėjasi. Sirupas yra skaidrus, tirštokas, patamsėjęs. Nuo ugnies nukeltos ir atvėsintos uogienės paviršius, pakeipus indą į šoną, raukšlėjasi. Nuo šaukšto sirupas bėga ne kaip vanduo, o lėtai krinta stora srove.  

Uogienė pradėjo rūgti – yra išeitis
 

Uogienė pradeda rūgti, jei įdėjote per mažai cukraus, per trumpai virė, buvo nešvariai nuimtos putos, uogienė buvo supilta į nešvarius indus.   Jei pastebėjote pirmuosius rūgimo požymius, kuo greičiau imkitės veiksmų. Nupilkite sirupą, įberkite į jį dar šiek tiek cukraus ir užvirinkite, atidžiai nugraibykite putas. Sirupui užvirus, supilkite likusią uogienę ir toliau virkite, kol nustos putoti. Nepamirškite graibyti putų.  

Rūpestingai išplaukite indus su valgomąja soda, išdžiovinkite saulėje ar orkaitėje. Supilkite atvėsusią uogienę. Sandariai uždarykite.  

Paruošta pagal knygą „Šeimininkės vadovas“.

Uogienių receptai

Uogienė – „žiauriai“ geras dalykas! Ją šaukštais kabino net Karlsonas. Tačiau ar žinote, kaip uogienę padaryti aromatingesne? Kokias uogas būtina nuplauti, o prie kurių geriau nekišti nagų? Kaip išlaikyti gražią uogienės spalvą arba kodėl negalima virti tik ką nuskintų serbentų?  

Pateikiame keleto populiariausių uogienių idėjų ir gudrybių, kuriomis pasinaudoję išvirsite tokią uogienę, kuri susižavėjimo šūksniais bus sutikta net ir išrankiausių šeimos narių.

Braškių, aviečių arba gervuogių uogienė  

Uogienei geriau rinktis prinokusias, tačiau rūgštesnes braškes. Prieš verdant uogienę, jas būtina gerai nuplauti. Nuplautas ir nuvarvėjusias uogas reikia paskleisti plonu sluoksniu ir apšlakstyti spiritu. Spiritas uogas sutvirtins ir padės išlaikyti pavidalą net jas verdant. Jei spirito neturite, nieko tokio – uogienė pavyks ir be jo.  
 

Jei braškes būtina nuplauti, tai aviečių ir gervuogių geriau neplauti. Šios uogos trapios, todėl plaunamos suirs.  

Paruoštos uogos verdamos. Kaip virti uogienę, skaitykite čia:
 
https://bit.ly/2IS5Iyk

1 kg uogų imamas 1 kg cukraus ir 1 stiklinė vandens (jei verdama pirmuoju būdu).  

Vyšnių arba trešnių uogienė
 

Šviežios, prinokusios uogos perrenkamos ir nuplaunamos. Kai apdžiūva, išimami kauliukai. Tai padaryti paprasta įsigijus specialų įrankį arba naudojant arbatinio šaukštelio kotelį.  

Tiesa, uogienę galima virti ir su kauliukais – tokia uogienė būna aromatingesnė, tačiau valgyti patogiau uogienę be kauliukų. Jei vyšnias ar trešnes nukaulėjote, verdant į puodą reikėtų įmesti po 10–20 kauliukų kiekvienam kilogramui uogų. Uogienė bus aromatingesnė.  

Saldžių trešnių kilogramui imami 800 g cukraus, rūgščių trešnių arba vyšnių kilogramui – 1 kg cukraus ir stiklinė vandens, jei verdama pirmuoju būdu.  

Apie uogienės virimo būdus skaitykite čia: 
https://bit.ly/2IS5Iyk 

Neprinokusių agrastų uogienė
 

Skinami užaugę, tačiau dar neprinokę agrastai, nukarpomi jų „ūsai“ ir koteliai, uogos subadomos.  

Verdant šią uogienę didžiausias iššūkis – išlaikyti žalią spalvą. Tam galima pasitelkti keletą gudrybių. Viena jų – panaudoti vyšnių ir serbentų lapus. Žali vyšnių ir serbentų lapai pavirinami vandenyje, kol šis pažaliuoja. Paskui vanduo perkošiamas, dar kartą užvirinamas. Tuomet į jį supilami agrastai ir pakaitinami, kol suminkštėja žievelė. Žievelei suminkštėjus agrastai išgriebiami ir iš karto panardinami į šaltą vandenį, kad atvėstų.  

Žalią uogų spalvą galima išlaikyti ir paruoštas uogas subėrus į verdantį citrinos rūgštimi parūgštintą vandenį. Uogos kaitinamos, kol suminkštėja odelė.   Nukeltos nuo ugnies, uogos 12 val. palaikomos šaltoje patalpoje, paskui išgriebiamos iš vandens ir verdama uogienė. 1 kg uogų naudojama 1,25–1,5 kg cukraus ir 2–3 stiklinės vandens. Agrastai nėra aromatingi, todėl į uogienę patariama įdėti citrinos žievelių arba vanilės.  

Serbentų uogienė
 

Visų rūšių serbentai turi pektininių medžiagų, todėl, verdant šviežiai surinktas uogas, sirupas virsta drebučiais. Jei norite uogienės, o ne drebučių, prinokusias surinktas uogas, paskleistas plonu sluoksniu, reikėtų palaikyti vėsioje patalpoje bent 3 dienas. Prieš verdant, uogos nuplaunamos ir nubraukiamos nuo kotelių (geriausia tai daryti šakute).  

Verdant raudonųjų ar baltųjų serbentų uogienę 1 kg uogų reikės 800 g cukraus. Paruoštos uogos suberiamos į indą sluoksniais su cukrumi ir pastatomos parai vėsioje vietoje. Uogos verdamos, kol pasidaro permatomos ir sirupas sutirštėja. Verdant uogienė dažnai sukratoma, kad vienodai virtų ir būtų lengviau nugraibyti putas.  

Virti paruoštus juoduosius serbentus reikėtų aplieti karštu (70–80°C) vandeniu ir jame palaikyti 2–3 minutes. Suminkštės uogų odelė. Per minkštą odelę cukraus sirupas lengviau pateks į vidų ir išvirusios uogos bus gražesnės. 1 kg uogų reikia 1 kg cukraus ir stiklinės vandens. Iš cukraus ir vandens išverdamas sirupas ir tik į jį suberiamos paruoštos uogos.  

Kaip virti uogienę, skaitykite čia: 
https://bit.ly/2IS5Iyk 

Slyvų uogienė
 

Naudojamos šviežiai nuskintos, prinokusios slyvos. Išimami kauliukai. 1 kg slyvų reikia maždaug 1 kg cukraus ir stiklinės vandens.  

Cukrus užberiamas ant paruoštų slyvų. Kitą dieną užpilamas vanduo ir verdama kelis kartus atšaldant, kol slyvos pasidaro permatomos ir ima blizgėti.  

Kaip virti uogienę, skaitykite čia: 
https://bit.ly/2IS5Iyk 

Spanguolių ir bruknių uogienė
 

Prisirpusios uogos (gali būti net pašalusios) perrenkamos ir, užpiltos šaltu vandeniu, palaikomos per naktį arba užplikomos verdančiu vandeniu ir palaikomos 3–5 min., kad vanduo ištrauktų kartumą.  

1 kg uogų reikės 1,5–2 kg cukraus ir 1,5–2 stiklinių vandens. Iš cukraus ir vandens verdamas sirupas, nugraibomos putos. Karštu sirupu užplikomos paruoštos uogos, jos užvirinamos. Užvirusi uogienė nukeliama nuo ugnies, atvėsinama ir vėl užvirinama. Procedūra kartojama 3 kartus. Paskutinį kartą užvirinus, verdama lėtai, vis nugriebiamos putos. Verdama, kol sirupas sutirštėja, o uogos pasidaro permatomos.  

Erškėtuogių uogienė  

Didelės prinokusios uogos nuplaunamos, pašalinami koteliai ir taurėlapių liekanos. Uogos perpjaunamos pusiau, iš vidaus pašalinamos sėklelės ir plaukeliai, vidus išplaunamas šaltu vandeniu.  

Uogos 8–10 min. apverdamos (kol suminkštėja), išgriebiamos ir merkiamos į šaltą vandenį. Kai atšąla, išgriebiamos ir paliekamos apdžiūti.  

800 g uogų imamas 1,2 kg cukraus ir 4 stiklinės vandens.

Kaip virti uogienę, skaitykite čia: 
https://bit.ly/2IS5Iyk  

Parengta pagal knygą „Šeimininkės vadovas“.

NAUJAUSI SKELBIMAI