TOP PRODUKTAI

ŠIANDIEN AKTUALU

Kada žemės ūkio produktų pardavėjams mokesčių mokėti nereikia

Dažnai iš maisto produktus auginančių gyventojų tenka išgirsti apie baimę parduoti perteklinę produkciją ar gaminius, pagamintus iš pačių užaugintų žaliavų. Ši baimė, dvejonės ir abejonės daugeliu atveju pagrįstos nežinojimu kada, kaip, kiek ir kokius mokesčius nuo gautų pajamų reikia mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai. 

Maistoturgus.lt kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją ir sulaukė gerų, smulkiesiems augintojams palankių žinių. Valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą (toliau – GPMĮ) ūkininkų ir kitų žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų pajamos iš žemės ūkio veiklos priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms, jeigu šias pajamas gaunantis gyventojas mokestiniu laikotarpiu neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtoju. Registruotis PVM mokėtoju privaloma, jeigu per paskutinius 12 mėnesių už parduotas prekes iš juridinių ar fizinių asmenų gauta bendra suma viršija 45 tūkst. eurų.  

Iki 45 tūkst. eurų – be mokesčių
 

Tai reiškia, kad jei per metus savo užaugintų produktų ar iš jų pagamintos produkcijos žmogus pardavė už mažiau nei 45 tūkst. eurų, mokesčių mokėti jam nereikia. Gautos pajamos tokiu atveju būtų priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Asmeniui taip pat nebūtų prievolės įregistruoti savo veiklos, t. y. nereikėtų įsiregistruoti PVM mokėtoju, išsiimti verslo liudijimo, įregistruoti ūkininko ūkio ar individualios veiklos pagal pažymą.  

Maistoturgus.lt komanda paskaičiavo, kad tam, jog žmogus gautų apie 45 tūkst. eurų pajamų, nuo kurių nereikia mokėti mokesčių, per metus jis gali parduoti maždaug apie 120 tonų bulvių, 70 tonų agurkų, 30 tonų pomidorų, 110 tūkst. litrų pieno ar 450 tūkst. kiaušinių. Kiekiai įspūdingi, tad kone kiekvienas smulkus produkcijos augintojas ar gamintojas gali dalį jos legaliai parduoti ir nesibaiminti dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos skambučio ar vizito.  

Pajamos per 3 tūkst. eurų – deklaruojamos
                     

Visgi, tai nereiškia, kad bet kas gali prekiauti maisto produktais ir kasmet gauti iki 45 tūkst. eurų neapmokestinamų pajamų. Pardavėjas mokesčių administratoriaus ar kitų kontroliuojančių institucijų pareigūno gali būti paprašytas įrodyti, kad tai jo paties užauginti ar pagaminti žemės ūkio produktai. Įrodymui reikėtų pateikti dokumentą, įrodantį disponavimą žeme ir asmens dokumentą.  

Taip pat būtina atkreipi dėmesį, kad gyventojai, mokestiniu laikotarpiu gavę pajamų iš individualios žemės ūkio veiklos, kalendoriniams metams pasibaigus iki kitų metų gegužės 1 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai privalo pateikti Metinę pajamų deklaraciją. Deklaracijos pateikti nereikia tik tuo atveju, jei per mokestinį laikotarpį pajamos iš žemės ūkio veiklos buvo ne didesnės kaip 3 tūkst. eurų ir gyventojas neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas PVM mokėtoju.  

Jei per metus pajamos iš žemės ūkio produkcijos viršytų nustatytą 45 tūkst. eurų sumą, veiklos vykdytojui tektų įregistruoti savo veiklą ir sumokėti 5 proc. pajamų mokesčio, kuriuo apmokestinamos PVM mokėtojo pajamos, gautos iš žemės ūkio veiklos. Įsiregistravus PVM mokėtoju, būtina deklaruoti ir visas pajamas. 

Tai perskaitę, norėsite valgyti tik laisvėje augintą vištą

„Kartą paragavę namuose augintos vištos mėsos, į vištieną parduotuvėje nebenorėsite net pažvelgti“, – vienbalsiai tikina vištas namuose auginantys gyventojai. Jiems antrina ir namuose užauginto maisto šalininkai, kurie stengiasi įsigyti ir vartoti kuo daugiau nedideliuose ūkiuose užaugintų maisto produktų. Šių žmonių pasiteiravome, kodėl jie renkasi ne pramoniniu būdu, o namuose augintą vištieną, ir kokius pagrindinius skirtumus įžvelgia. 

Skonis  

Tai žodis, kurį dažnai išgirsdavome pirmiausiai. Namuose ar nedideliame ūkyje augintos vištienos skonis gerokai skiriasi nuo parduotuvėje pirktos ir pramoniniu būdu augintos vištienos skonio.  

„Jaunos, skanios, sultingos vištienos dažniausiai parsivežame iš mamos, kuri kasmet maistui užaugina kelias dešimtis mėsinių viščiukų. Pastebėjau, kad kai gaminu šią vištieną, visus namus užtvindo malonus, apetitą žadinantis aromatas. Pasakiško skonio būna ne tik kepta višta, bet ir namuose augintos vištos sultinys. Jis gražus, skaidrus, geltonas, švelnaus skonio“, – sako Klaipėdoje gyvenanti kulinarė Rimantė.  

Kad skiriasi namuose ir pramoniniu būdu augintos vištienos skonis, – įrodyta moksliškai. Dar 2013 m. Italijos mokslininkai atliko tyrimą, kuriame dalyvavo būrys profesionalių degustuotojų. Jie nustatė, kad namų sąlygomis auginta vištiena yra aromatingesnė, ryškesnio, tačiau švelnesnio skonio.  

Paraleliai buvo atliekamas ir vartotojų testas. Iš pradžių tyrimo dalyvių buvo paprašyta nurodyti, kurią vištienos krūtinėlę jie mieliau rinktųsi – laisvėje ar pramoniniu būdu augintos vištos. Visi pasirinko laisvėje augintos vištos krūtinėlę. Tuomet buvo atliktas aklas testas: vartotojai buvo paprašyti paragauti abiejų tipų krūtinėlės užrištomis akimis. Didesnė tyrimo dalyvių dalis skanesne įvardijo laisvėje augintų vištų mėsą.  

Tekstūra
 

Tie, kurie bent kartą dorojo namų sąlygomis augintą vištą, tikrai pastebėjo, kad skiriasi tokios mėsos tekstūra. Mėsa tvirtesnė, stangresnė. Tokia ji išlieka ir termiškai apdorota – kepta, troškinta ar virta. Be to, apdorojus laisvėje auginto paukščio mėsą, išryškėja mėsos sluoksniai, mėsa nesunkiai plyšta.  

Spėjama, kad mėsos tekstūrai įtakos turi ne tik paukščio mityba, bet ir fizinis aktyvumas. Augdamas laisvėje ar dideliame aptvare paukštis gali judėti ir taip tvirtinti, stangrinti raumenis.  

Hormonai ir antibiotikai
 

„Ieškoti, kur įsigyti natūraliomis sąlygomis augintos vištienos, pradėjome ūgtelėjus sūnui. Norisi vaikui duoti tik tai, kas geriausia, kas sveika ir skanu. Sūnus turbūt niekad nėra net ragavęs parduotuvėje pirkto paukščio mėsos. Retai kada vištieną dabar ten perkame ir sau“, – sako trijų metukų sūnų Majų auginanti vilnietė Kotryna.  

Namuose auginamų paukščių tyrimų niekas nedaro, tačiau vargu ar rasite ūkininką, kuris sau ar savo artimiesiems auginamus paukščius šertų antibiotikais ar hormonais – tokius preparatus sudėtinga gauti ir tam nėra poreikio. Vištos paprastai gyvena gana erdviai, dažnai laisvos, nedideliais būriais. Paukščiai maitinami natūraliu maistu (dažnai pačių augintais grūdais, daržovėmis), vitaminų ir mineralų taip pat randa gamtoje.  

Nors parduotuvėms paukštieną tiekiantys stambūs vištų augintojai taip pat mažina antibiotikų ar hormonų naudojimą, tačiau apsieiti be jų kol kas sunkiai įmanoma. Hormonų „prifarširuoti“ paukščiai auga greičiau, o reguliariai duodami antibiotikai padeda apsaugoti nedidelėje uždaroje erdvėje augančius viščiukus nuo mirtimi gresiančių ligų. Kuo su tokia mėsa gaunami hormonai ar antibiotikai blogai žmogaus organizmui, galima diskutuoti daug. Tačiau bene labiausiai pavojaus varpais mokslininkai skambina dėl to, kad vis dažniau įvairūs žmogaus organizme apsigyvenę virusai ir bakterijos yra atsparūs antibiotikams.  

Maistinės savybės
 

Kol kas nėra galutinio ir neginčijamo atsakymo, ar namų sąlygomis auginta vištiena turi daugiau maistinių savybių, nei auginta pramoniniu būdu. Kai kurie tyrimai rodo, kad naminių paukščių mėsoje yra daugiau širdžiai naudingų omega-3 riebalų rūgščių. Kiti tyrimai byloja, kad reikšmingų skirtumų tarp naminio ir parduotuvėje pirkto viščiuko mėsos maistinių savybių nėra. Tyrimai tebevysta, tad reikšmingų išvadų galima tikėtis netolimoje ateityje.  

Nors moksliškai kol kas neįrodyta, vištų augintoja tiki, kad jų pačių auginti paukščiai ne tik skanesni, bet ir naudingesni mūsų organizmui. „Manau, kad mano auginamos vištos vertingesnės. Juk sakoma, kad esi tai, ką valgai. Savo vištas lesinu tik natūraliu maistu, jomis rūpinuosi, prižiūriu, myliu. Visa tai atsiliepia mėsos skoniui ir savybėms. Suvalgius naminės vištos net sotumo jausmas išlieka ilgiau, nei skrandį prikimšus parduotuvėje pirkta vištiena“, – įsitikinusi Vilniaus r. vištas auginanti Laima.  

Paruošimo laikas
 

Jeigu parduotuvėje pirkta vištos krūtinėle išverda per 10 minučių, išvirti namuose auginto paukščio mėsą gali prireikti net kelis kartus daugiau laiko ir kantrybės. Nors laikas, per kurį išverda paukščio mėsa, daugiausiai priklauso nuo paukščio amžiaus (kuo senesnio paukščio mėsa, tuo ilgiau ji verda), tačiau net ir jaunam laisvėje augintam viščiukui apdoroti laiko prireiks šiek tiek daugiau, nei pramoniniu būdu augintam jo giminaičiui. Taip yra dėl to, kad laisvėje auginto paukščio raumuo yra grynas, tvirtas, natūralus.  

„Vardan geresnio skonio ir sveikesnės mitybos sutinku vakarienės palaukti keliasdešimt minučių ilgiau, – šypsosi Kotryna ir prisimena, kad prireikė šiek tiek laiko ir eksperimentų virtuvėje, kol išmoko gardžiai paruošti naminę vištą. – Prisimenu, pirmą kartą iš draugės močiutės nusipirkusi naminę vištą kepiau. Šiek tiek per trumpai, tad teko pusiau perpjautą vištą dar pakepti. Tuomet vištiena pasirodė kietoka, tačiau supratau, kad tikra vištiena neturi būti per kelias minutes koše tampantis darinys, vištiena natūraliai yra tvirtas ir labai skanus raumuo.“  

Kaina
 

Šioje kategorijoje, be abejo, laimi pramoniniu būdu auginta vištiena. Parduotuvėse kilogramas vištos kainuoja apie 2 eurus, o jei taikomos akcijos – dar mažiau. Natūraliai augusios vištos kilogramas paprastai kainuoja nuo 5 eurų. Kainos skirtumas nemažas, tačiau už kokybę tenka mokėti. Juk ir užauginti vištą, kuri mylima, prižiūrima ir šeriama natūraliu maistu, auga laisvėje, kainuoja brangiau nei tą, kuri tėra viena iš dešimčių tūkstančių ankštame uždarame narve.  

NAUJAUSI SKELBIMAI