aviečių lapai, džiovinti 100gr. – 5lt

savo sklype augintų aviečių lapai su stiebais. 100gr. – 5lt.
tikra pagalba sergant…
Naudingas visas augalas
Aviečių vaisiuose vitaminų nedaug, tačiau juose yra medžiagų,
padedančių mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, priešinasi
aterosklerozei.
Vaisiai ir šakų bei šaknų nuovirai vartojami sergant peršalimo
ligomis, gripu, lapų nuoviras – kosint, sergant angina, karščiuojant,
viduriuojant, sergant kolitu.
Jauni lapai ir ūgliai vartojami kaip arbatos pakaitalas.
Avietės savo sultyse
Vaisiai nuplaunami, sudedami į nedidelius stiklainius, uždengiami
dangteliais ir sterilizuojami (0,5 l stiklainiai – 10 min.). Paskui
indeliai hermetiškai uždaromi ir ataušinami.
Aviečių drebučiai
Litrui sulčių imama 800 g cukraus. Mišinys emaliuotame inde garinamas,
kol lieka trečdalis buvusio kiekio. Drebučiai išdėliojami į
stiklainius, uždaromi ir ataušinami.
Aviečių stiebų arbata
50 g vienamečių aviečių stiebų, 1 l verdančio vandens.
Stiebai sulaužomi 4-5 cm gabaliukais, užpilami verdančiu vandeniu, 5
min. pavirinami. Peršalus arbata geriama su medumi arba aviečių
vaisiais.

Visi iš vaikystės prisimename, kaip peršalę gerdavome karštą
aviečių arbatą su medumi. Šis vaistas tikrai padėdavo, nes aviečių
uogose yra salicilo rūgšties, vitaminų C, B1, B2, PP, karotino. Jose yra
ir sterinų, kurie padeda mažinti cholesterino kiekį, slopina
aterosklerozę, daug fruktozės, todėl uogos tinka ligoniams, sergantiems
cukriniu diabetu.
Avietės mažina karščiavimą, skatina prakaitavimą, slopina
uždegiminius procesus, malšina skausmą, mažina cukraus kiekį kraujyje.
Jos vartojamos nuo peršalimo, slogos, bronchito, taip pat prakaito ir
šlapimo išsiskyrimui skatinti, apetitui gerinti, virškinimo trakto
veiklai reguliuoti, vėmimui ir kraujavimui stabdyti, gausių menstruacijų
atveju, fiziniam ir protiniam aktyvumui skatinti. Kompresai dedami ant
negyjančių odos opų, nudegimų, išsiplėtusių venų mazgų. Avietės
stiprina organizmą, veikia tonizuojančiai. Aviečių šakelių
viršūnės su lapais vartojamos nuo tų pačių ligų, kaip ir uogos.

Kontraindikacijos. Kadangi avietėse yra daug purinų, nerekomenduojama jų
vartoti sergant podagra ir nefritu, gastritu, skrandžio ir
dvylikapirštės žarnos opa, taip podagra, poliartritu ir osteochondroze.
Aviečių lapų arbatos reikėtų vengti nėščiosioms pirmaisiais
neštumo mėnesiais.

Paprastoji avietė
Rubus idaeus
Erškėtiniai – Rosaceae

Paprastosios avietės yra daugiamečiai, 1,5 m, retai 2 m aukštį
pasiekiantys augalai su dvimečiais sumedėjančiais stiebais. Jos
paplitusios visoje Lietuvoje, tik nevienodai gausios. Dažniausiai
paprastosios avietės auga lengvame, bet azoto turtingame, vandenį gerai
praleidžiančiame dirvožemyje. Didžiausi sąžalynai susidaro miškų
kirtavietėse, degvietėse, pamiškėse, miškų aikštelėse, gana retuose
miškuose. Jeigu stinga šviesos, avietės menkai dera. Žydi
gegužės–birželio mėnesiais, vaisiai sunoksta liepą. Žiedus
apdulkina vabzdžiai. Žiedai išskiria daug nektaro.
Lietuviai apie avietes sukūrę nemažai mįslių. Beveik visose jose yra
užuomina apie baltą uogos (iš tikrųjų – vaisyno) šerdį,
susidarančią iš žiedsosčio: „Kūnas raudonas – visiems tinka,
širdis balta – ant vietos palieka“; „Balta avytė, raudona
galvytė“; „Raudona mergelė, balta širdelė“; „Raudonas puodelis,
baltas kamštelis“; „Kūnas raudonas, širdis balta“;
„Raudongalvės mergelės pakrūmės išsiriečia, pasivaišint
kviečia“.
Paprastųjų aviečių švieži vaisiai, iš jų virtos uogienės, iš
džiovintų lapų ir ūglių vaisių ruoštos arbatos liaudies medicinoje
dažnai vartojami įvairiems negalavimams gydyti. Arbata slopina
viduriavimą, vėmimą, uždegimus, mažina karščiavimą, skatina
prakaitavimą, šlapimo skyrimąsi, padeda sergant kai kuriomis akių
ligomis, stiprina organizmą, veikia tonizuojamai. Nustatyta, kad aviečių
lapų arbata veiksmingai malšina mėnesinių sukeltus skausmus,
atpalaiduojamai ir stimuliuojamai veikia gimdą. Arbatą nėščiosioms
patariama vartoti tris paskutinius nėštumo mėnesius, bet nėštumo
pradžioje jos reikia vengti. Išoriškai aviečių lapų nuoviru
skalaujama burna ir gerklė sergant angina, gerklės ar burnos gleivinės
uždegimu, o šilti kompresai dedami ant sunkiai gyjančių odos opų,
nudegimų, išsiplėtusių venų mazgų. Šviežių aviečių sultys,
sumaišytos su medumi, malšina karštį, teigiamai veikia širdies darbą.